Chinchilų agresijos supratimas
Chinchilos paprastai yra švelnūs ir socialūs gyvūnai, bet kaip ir bet koks augintinis, jie gali rodyti agresiją ar kandžiojimo elgesį tam tikromis aplinkybėmis. Chinchilų agresija dažnai yra streso, baimės, skausmo ar teritorinių instinktų atsakas. Kaip chinchilos savininkui, suprasti šio elgesio priežastis yra raktas į laimingus ir sveikų santykių su savo augintiniu kūrimą. Nors kandžiojimas nėra įprastas gerai socializuotose chinchilose, tai gali nutikti, ypač jei jos jaučiasi grėsmė ar nepatogiai. Atpažinus agresijos požymius ir sukėlėjus, galite išspręsti problemą, kol ji nepaūmėja.
Chinchilos bendrauja kūno kalba, vokaliniais garsais ir kartais fiziniais veiksmais, tokiais kaip kandžiojimas. „Journal of Veterinary Behavior“ tyrimas pažymi, kad maži žinduoliai, tokie kaip chinchilos, dažnai griebiasi gynybos agresijos, kai jaučia grėsmę, nes laukinėje gamtoje jie yra grobis. Tai reiškia, kad tai, kas atrodo kaip neprovokuotas kandžiojimas, gali būti jūsų chinchilos būdas pasakyti: „Aš bijau!“ arba „Palik mane ramybėje!“. Išmokti skaityti šiuos signalus gali labai padėti išvengiant agresyvių susidūrimų.
Dažnos agresijos ir kandžiojimo priežastys
Keli veiksniai gali sukelti agresiją ar kandžiojimą chinchilose. Stresas yra pagrindinis sukėlėjas, dažnai atsirandantis dėl staigių pokyčių jų aplinkoje, triukšmingų garsų ar netinkamo laikymo. Pavyzdžiui, jei chinchilai nėra duota pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų namų, jos gali tapti gynybines. Skausmas ar liga taip pat gali sukelti dirglumą – dantų problemos, kurios, pagal veterinarinius tyrimus, paliečia iki 30 % augintinių chinchilų, gali padaryti jas labiau linkusias kandžioti laikant.
Teritorinis elgesys yra dar viena dažna priežastis, ypač daugiachinchiliniuose namuose. Chinchilos gali tapti agresyvios, jei jaučia, kad jų erdvė ar ištekliai (kaip maistas ar slėptuvės) yra užpuolami. Hormoniniai pokyčiai, ypač nekastruotuose patinuose ar patelėse per poravimosi sezoną, taip pat gali sukelti padidėjusią agresiją. Paskutinis, socializacijos trūkumas ar šiurkštus laikymas gali padaryti chinchilą atsargią žmogiškojo bendravimo atžvilgiu, vedantį prie gynybos kandžiojimo.
Agresijos požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Prieš kandžiodama chinchila dažnai rodo įspėjimus požymius. Tai apima dantų kalenimą, kuris yra garsus spragsėjimo garsas, rodantis dirglumą ar baimę, ir galinių kojų kelimą lyg ruošiantis šlapimo purškimui (gynybinis elgesys). Jos taip pat gali išpūsti kailį, kad atrodytų didesnės, ar šiek tiek šokti į priekį. Jei pastebite šiuos elgesius, tai aiškus signalas suteikti chinчилai erdvės ir peržiūrėti situaciją. Ignoruojant šiuos ženklus, gali įvykti kandžiojimas, kuris, nors retai rimtas, vis tiek gali būti skausmingas dėl jų aštrių dantų.
Praktiniai patarimai agresijai ir kandžiojimui prevencijai bei valdymui
Laimei, yra keli žingsniai, kuriuos galite žengti, kad sumažintumėte agresiją ir kandžiojimą savo chinchiloje:
- Sukurkite ramų aplinką: Laikykite jų narvą tyliame, mažo eismo namų rajone. Venkite staigių triukšmingų garsų ar dažnų trikdžių, nes tai gali juos stresuoti.
- Laikykite atsargiai: Visada artėkitės prie chinchilos lėtai ir venkite jų čiūžinimo iš viršaus, nes tai imituoja plėšrūno ataką. Visaškai palaikykite jų kūną pakeldami, ir ribokite laikymą iki 10-15 minučių vienu metu, kad išvengtumėte pervargimo.
- Socializuokite palaipsniui: Jei jūsų chinchila nauja ar drovi, kurkite pasitikėjimą siūlydami skanėstus, kaip mažą šieno gabalėlį ar raziną (saikingai – maks. 1 per savaitę) iš rankos. Leiskite jai ateiti pas jus, o ne versti bendravimą.
- Užtikrinkite erdvę ir praturtinimą: Įsitikinkite, kad jų narvas atitinka minimalų dydžio reikalavimą – 3 pėdos pločio, 2 pėdos gylio ir 3 pėdos aukščio vienai chinchilai, su daugybe slėptuvių ir kramtomų žaislų, kad sumažintumėte teritorinį stresą.
- Stebėkite sveikatą: Planuokite reguliarius veterinarijos patikrinimus (bent kartą per metus), kad atmestumėte skausmą ar ligą kaip agresijos priežastį. Dėmesingai stebėkite pokyčius valgant ar elgesyje, nes tai gali signalizuoti gilesnes problemas.
- Atskirkite jei reikia: Jei turite kelias chinchilas ir pastebite kovas, nedelsdami skirtite jas į atskirus narvus, kad išvengtumėte sužalojimų. Jei norite bandyti vėl suartinti, darykite tai lėtai prižiūrint.
Pasitikėjimo ryšio kūrimas
Galiausiai, kantrybė ir supratimas yra geriausi įrankiai chinchilų agresijai valdyti. Šie maži gyvūnai klesti rutinoje ir pasitikėjime, tad nuoseklumas jų priežiūroje gali ženkliai sumažinti streso sukeltą elgesį. Jei kandžiojimas tęsiasi nepaisant jūsų pastangų, apsvarstykite konsultaciją su veterinaru ar egzotinių augintinių elgesio specialistu individualiems patarimams. Su laiku ir švelniu bendravimu dauguma chinchilų gali įveikti savo baimes ir tapti meiliais kompanionais, pasiruošusiais šokti į jūsų skreitą apkabinimo, o ne įkandimo.